- tuštitelys
- tuštitelỹs, -ė̃ adj. (34b) DūnŽ visiškai tuščias, tuštutėlis: Kaimai tuštiteliaĩ, seniai kokie keli kėblinė[ja] Krš. Namai tuštitelaičiai, arti nė jokio žmogaus Pč. Lyna, lytuota, Palanga tuštiteláitė Rdn. | Buvo pilna vyšnikė, iš po nakties tuštitelė̃ Krš. | prk.: Tuščia tuštiteláitė galva kaip puodynė Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.